2011 m. kovo 25 d., penktadienis

Pasakoja Sofi. Impulsyvi.

  Pabudusi ne iš karto supratau, kur esu. Kai pajutau, kad šalia yra dar kažkas, pramerkiau akis.
  Kambarys buvo gražus, prabangiai įrengtas. Lova milžiniška, labai patogi, patalynė raudono šilko. Šalia gulėjo Čarlzas, vis dar miegojo. Neprisiminiau, kaip ten atsiradau. Ryškiausi prisiminimai buvo jau po to, kai patekau į tą kambarį...
  Nežinojau, kaip man elgtis. Paprastai nemiegodavau su menkai pažįstamais vyrais. Išeiti, kol jis nepabudo ar pasilikti.? Tyliai susirinkusi plačiai po kambarį išmėtytus drabužius ir išėjusi jausčiausi kaip kekšė, kita vertus, pasilikusi nežinočiau, ką sakyti ir kaip elgtis.
  Vis dėlto pamėginau atsikelti. Stiprios rankos tvirčiau mane apsivijo.
  'Kažkur išsiruošei.?' sumurmėjo.
  'Ieškoti vonios.' šyptelėjusi pamelavau. Jis nenoriai mane paleido ir nuo spintelės paėmusi chalatą nužingsniavau į vonią.
  Kai grįžau Čarlzas jau buvo atsikėlęs, apsirengęs ir užsakęs pusryčius. Ant stalo garavo kava. Kilstelėjau antakius ir prisėdau šalia jo.
  Nežinojau ką galvoti apie save. Žmogus, sėdintis šalia, vertė mane elgtis impulsyviai ir neatsakingai. Nemėgau savęs tokios, bet tai buvo taip svaiginamai linksma, kad atleidau sau. 'Tik neaišku, ar tai ilgai tęsis.' pamaniau.
  Mėgavausi galbūt paskutinėmis minutėmis su juo.
  'Paprašiau, kad tau atneštų drabužių. Pamaniau, kad tikriausiai nenorėsi vilktis tais pačiais.' pasakė jis, kai į apartamentus įėjo moteris su krūva drabužių ir batų.
  'O tu supratingas.' pabučiavau jo skruostą ir nuėjau apžiūrėti drabužių. Visi jie buvo sukurti dizainerių. Išsirinkau trumpą melyną suknelę, priderinau batus ir nuėjau persirengti.
  Kai išėjau iš miegamojo jis kalbėjosi telefonu. Nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir, atrodė, liko patenkintas. Atsisveikino su pašnekovu ir apkabino mane.
  'Tau labai tinka.' pirštu nupiešė liniją ant mano pečių. 'Man ką tik skambino iš Niujorko... Privalau ten skristi.'
  Nusišypsojau. Juk to ir buvo galima tikėtis.
  'Gal tai kiek įžūloka, bet... Gal norėtum skristi kartu.?'
  Jo žodžiai akimirkai išmušė mane iš vėžių.
  'O ką ten veikčiau.?' paklausiau abejodama, ar jis tikrai to nori.
  'Na pagalvojau... Susipažintum su mano šeima, draugais... Gal pavyktų užmegzti naudingų pažinčių.'
  'Ir kaip gi tu mane pristatysi tiems savo draugams.?'
  Pasiūlymas atrodė viliojantis. Niujorke dar niekad nebuvau buvusi. O ir naujos pažintys su to miesto aukštumene būtų tikrai naudingos...
  Bet ne dėl to mano širdis daužėsi kaip išprotėjusi.
  'Dar klausi.?' nusistebėjo. 'Kaip savo merginą, savaime suprantama.'
  'Tai, sakai, aš jau tavo...?' sumurmėjau. 'Na, man reikės paskambinti sekretorei... Kiek laiko ketini laikyti mane pagrobęs.?'
  'Kokią savaitę.' patenkintas pasakė.
  'Pažiūrėsim...' pasakiau ir išėjau į kitą kambarį pakalbėti telefonu. Viską suderinau ir grįžau pas Čarlzą.
  Pamatęs mano veido išraišką jis plačiai nusišypsojo.
  'Išskrendam po šešių valandų.'