Einame mes, net dreba žemė.
Imu tavo ranką ir užmerkiu akis.
Mes skrendam ir nesustojam.
* * *
Kitą rytą atsikėlusi atsiminiau vakarykštį įvykį. Papurčiusi galvą, numečiau tą mintį ir pakilau nueiti į vonią.
Nusipraususi po dušu pagriebiau džiovintuvą, kad mano spalvoti plaukai greičiau išdžiūtų. Norėjau nueiti ir išsiaiškinti su tuo idiotu.
Gal sau ir meluoju - vienintelė priežastis, kodėl planavau nueiti į jo namus, tai pasakyti, kad sutinku. Sutinku su viskuo, ką jis man pasiūlys. Buvau išsiilgusi artimo žmogaus, o pasitaikius tokiai progai negalėjau jos praleisti. Tvirtai nusprendžiau atsisakyti pykčio jam ir vėl mylėti.
Grįžusi į savo kambarį, griebiau telefoną ir radau vieną pranešimą.
Yui rašė, kad šiandien visi norėtų nulėkti į tą patį klubą pašėlti, vietoj treniruotės. Šypsodamasi atrašiau jai, kad sutinku su jų pasiūlymu. Neprošal pašėlti. Išsiuntusi nuskubėjau išgerti kavos. Mąsčiau, kaip išsireikšti Ni~ya, kad šis nepratrūktų juokais. Puikiai supratau jo užmačias, kai jis mane vėl pabučiavo. Jaučiau jo aistrą man, gal net šiek tiek daugiau.
Apsirengusi savo mylimiausiais plėšytais džinsais, spalvotais kedais, maikute su užrašu Game Girl ir languotais marškiniais. Užsidėjusi akinius nuo saulės, griebiau kuprinę ir įjungusi ausines į savo iPod patraukiau į Ni~ya namus.
Vakar išknisau visą butą, kol radau vonios šiukšliadėžėj ant pačio viršaus numestą lapelį su raudonu užrašu. Įsigijo butą visai netoli manęs. Vis dar nežinojau, kaip jis užsidirba tokiems dalykams.
Niūniuodama Far East Movement - Rocketeer, lėtu žingsniu praėjau kelias parduotuves. Viena jų patraukė mano dėmesį - už priekinio lango švytėjo batai. Mano svajonių batai. Sustojau ir dvejojau.
Pažvelgusi į saviškius nusprendžiau, kad visai nieko būtų gauti naujus batus. Vitrinoje stovintys irgi buvo spalvoti, gal netgi ryškesni už manuosius.
Nespėjusi pagalvoti, pajutau kojas žengiant į parduotuvę.
Batų kaina - 8 000 yen'ų. Veidas apsiblausė.
Taip, turėjau tiek. Tačiau nebuvau išlaidus žmogus, nepirkdavau to, kas man atrodydavo nereikalinga.
Paklausiau pardavėjo, kodėl jie tokie brangūs.
-Juk tai naujausias ir rečiausias Nimoru Yakora modelis. - papurkštavo jis, nusprendęs, kad aš neišmanėlė ir dar neturtinga. Išvaręs mane vėl grįžo prie darbo.
Vėl pažiūrėjau į batus ir atsidusau. Vėl pradėjau eiti link Ni~ya namų.
Sekiau adresą ir pagaliau radau tai, ko ieškojau. Tik nustebau, nes ten buvo ne butas, o dviaukštis namas.
Pravėrusi vartelius nužingsniavau prie durų. Nespėjus man jų pasiekti ir bent įsidrąsinti pabelsti, pamačiau lange kažką judant. Pasitraukusi atgal išvydau Ni~ya - pusnuogį ir glamonėjantį maždaug mano metų merginą.
Kelias minutes stovėjau sustingusi, stebėdama šį kvailą vaizdą, kol nepajutau įniršio, kylančio viduje.
Tas idiotas, tas kvailys mane apgavo. Nieko jis man nejautė. Jis tik tyčiojosi. Tyčiojosi iš visko, kas man brangu. Šią minutę neapkenčiau jo.
Išbėgau atgal į gatvę. Nepakeliama mintis, kad taip lengvai jį praradau ir kad jis taip atsisakė manęs, privertė padaryti keistą dalyką.
Atbėgau į tą pačią batų parduotuvę ir atkišau pardavėjui 8 000 yen'ų. Šis nustebęs, bet pakylėtas, kad kažkas nupirks batus, sudėjo juos į dėžutę ir atidavė man. Padėkojusi išėjau.
Jutau ir apmaudą ir pergalę.
Jei pergale pavadintum naujų batų pirkimą.
