Stebėjau save veidrodyje. Buvau patenkinta savo nauja ševeliūra. Atrodžiau, kaip Makenzė. Tikroji Makenzė.
Mano plaukai buvo šviežiai nukirpti ir nudažyti. Dabar, vietoj ilgų, juodų garbanų, buvo pečių ilgio, tiesūs, iškarpyti plaukai. Priverčiau kirpėją nudažyti mano plaukus ryškiai raudonai. Man ta spalva puikiai tiko.
Liūdnai šyptelėjau.
‘Makenze..!‘
Išgirdau Kodį ir greitai nuskubėjau į pirmą aukštą. Įdomu, kaip jis sureaguos..?
‘Taip..?‘ Įėjau į virtuvę ir pasižiūrėjau į Kodį. Virtuvėje buvo ir kiti vaikinai. Visi išsižiojo.
‘Makenze..?‘ Oliveris iškosėjo.
Sumirksėjau akimis.
Vaikinai pasižiūrėjo vienas į kitą, o tada vėl į mane.
‘Kažko reikėjo..?‘ Lėtai paklausiau.
Kodis papurtė galvą.
‘Norėjau įsitikint, kad tu namie.‘
Linktelėjau galva.
‘Jei manęs reikės, tai būsiu pas save kambaryje.‘ Šyptelėjau ir palikau virtuvę. Nežinau kodėl, bet buvau laiminga...
Iš vaikinų pusės:
‘Šūdas...‘ Kodis susiėmė už galvos, kai buvo įsitikinęs, jog Makenzė jo neišgirs.
‘Ji atrodo vos ne taip pat, kaip atrodė prieš dingstant...‘ Lee sumurmėjo.
‘Uhh... Žinau, kad gadinu momentą ir t.t., bet jūs pamirštat vieną dalyką... Aš nebuvau čia, kai Makenzė dar nebuvo dingus.‘ Džona pradėjo.
‘Bet jei ji buvo tokia karšta tada, tai aš nesuvokiu... Kaip jūs leidot jai dingt..?‘
Visi pasižiūrėjo į Džoną.
‘Kodėl tu tik dabar apie tai užsiminei?‘
Visi nusijuokė, o Džona kvailai šyptelėjo.
‘Papasakokit visą istoriją nuo pradžių...‘
Visų veidai surimtėjo.
‘2 savitės prieš jai dingstant, ji pradėjo keistai elgtis. Iš mūsų spontaniškos, hiperaktyvios ir garsiakalbės vakarėlių liūtės pasidarė tyli, liūdna ir depresuota Makenzė. Ji buvo optimistė. Jai niekas negalėdavo sugadinti nuotaikos. Ji visada turėjo ką pasakyt. Jetau, ji buvo žmogus be kompleksų. Ji gyveno ta minute. Jai buvo nusispjaut ant visko...‘ Kodis lėtai kalbėjo. Ant jo veido matėsi liūdesys.
‘Ir vieną dieną, ji tapo zombis. Mes labai susirūpinom, bet ji tiesiog pasakė, kad jos senelė mirė ir ji liūdi. Taip buvo 2 savaites. Ir vieną dieną, ji tiesiog dingo nuo žemės paviršiaus. Jos tėvai buvo persigandę. Nors jiems nepatiko Kenzės gyvenimo būdas, jie ją mylėjo, o jos mažoji sesutė... Ji maldavo, kad grįžtų jos Enzė...‘ Kodis nutilo.
‘Kai mes kalbėjom su Kenzės tėvais ir paklausėm, ar tikrai jos senelė mirė, jie pasakė, kad jos senelė mirė, kai jai buvo šešeri. Kitos senelės ji nepažinojo, nes ši buvo mirus prieš jai gimstant.‘ Oliveris sumurmėjo.
‘Makenzė mums pamelavo ir mes iki šios dienos nežinom, kodėl ji taip pasielgė...‘
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą