Tuya part 10.

Tu suvoki, kodėl myliu tave?

Jei ne, tai nesijaudink - aš ir iki šiol nesuvokiu.

* * *

Piktai spoksojau į maišelį su itin brangiu pirkiniu. Suvokdama, ką padariau vien tik dėl to, kad pamačiau Ni~ya su kekše, jutau begalinę piktdžiugą. Sustojusi vidury šaligatvio šalia batų parduotuvės su Nimoru Yakora batais, trenkiau sau per galvą. Juk Yui maldavo, kad atlėkčiau į klubą pašėlti.

Dar kartą žvilgtelėjusi į naujus batus, nusprendžiau apsirengti taip, kaip seniai nebesirengiau - nuo pat Hinatos mirties. Staigiai nulėkiau gatve link savo namų. Vėl tie žvilgsniai iš visų pusių. Turbūt sunku nepastebėti merginos su ryškiais plaukais ir kvailais batais rankose.

Įgriuvusi į butą, staigiai atidariau spintos duris miegamajame ir pradėjau mesti visus įmanomus drabužius ant žemės ir ant lovos.

Pagaliau radau tai, ko ieškojau. Užkišusi giliausiame kampe, laikiau savo berankovę striukę, kurios spalvingumas nenusileido naujiems batams ir plaukams. Taip pat ištraukiau ir džinsus su ryškiai mėlynomis petnešomis. Užsimetusi rožinę bliuskę su giliausia iškirpte, patraukiau ją žemyn, kad matytųsi blizgantis liemenukas. Sušiaušusi plaukus į pusskiauterę, pažvelgiau veidrodin. Grįžo senoji Tuya. Tuya, kuri nemyli. Tuya, kuri netiki lemtim.

Tuya, kuri yra pasiryžusi atiduoti visą save šokiui. Tačiau kažko trūko. . .

Suskubau ištraukti naujuosius batus ir užsidėti juos su begaline laime. 

Dabar jau atrodžiau taip, lyg galėčiau nuversti kalnus.

Nereikia man jokios meilės, ypač iš tokių, kaip Ni~ya.

 * * *

Išėjusi gatvėn pamačiau, kad jau tamsu. Prikandusi lūpą pagalvojau, turbūt komanda jau klube. Gūžtelėjusi įsidėjau iPod ausinukus į ausis. Užgrojo Kid Cudi - Cleveland is the Reason. Lėtas ir ramus ritmas dar labiau pralinksmino mane.

Po gero pusvalandžio pagaliau pasiekiau klubą. Kadangi nemėgau transporto, dažniausiai visur eidavau pėščia.

Įžengusi pro duris ir šyptelėjusi draugui apsauginiui, įkišau jam į kišenę Namine numerį, užrašytą ant lapelio.

Grindys kilnojosi nuo Benny Benassi and Gary Go. - Cinema (Skrillex remix). 

I could watch you for a lifetime
You’re my favourite movie
A thousand endings
You mean everything to me.

 

Numetusi kuprinę rūbinėn, nuskubėjau susirasti draugų. Pamačiusi Yui galvą, nusišypsojau. Paspartinau žingsnį ir net nepastebėjusi, kur einu, įsirėžiau į Narek. Jis entuziastingai apkabino mane ir pasilenkęs sušnabždėjo:

-Tuya, Ni~ya sėdi ten ir laukia tavęs. 

Būčiau prisiekusi, kad nužudysiu Narek žvilgsniu. Vaikinas iškėlė rankas viršun, lyg gindamasis ir nusijuokęs nulėkė į aikštelę. Suirzusi net nepažvelgiau ton pusėn, kur parodė Narek. Niekad negalėtų sugadinti mano nuotaikos. 

Yui atsisuko ir išsišiepė. Įgrūdusi man į ranką stiklinę sidro, pradėjo pasakoti, kad jai pavyko užregistruoti mūsų komandą į čempionatą. Linksėjau, šypsojausi ir stengiausi nespoksoti į staliuką, kur sėdėjo idiotas. 

Staiga kažkas patapšnojo man per petį. Pasisukusi iškart pakeičiau veido išraišką. Ni~ya, nesupratęs, kas man yra, skubiu judesiu griebė man už rankos ir net nespėjus pasipriešinti nutempė prie staliuko, kurį prieš tai rodė Narek. Yui neprieštaravo, tik palinkėjo sėkmės, o aš ją persmeigiau žvilgsniu. Ir vėl užmiršau pasakyti, kad Ni~ya prisidirbo taip, kad niekad nebeatgaus malonės. 

Pasodinęs mane priešais, pradėjo spoksoti tiesiai man į akis. Nuleidau veidą, kad galėčiau įsispoksoti stiklinės vidun. Turbūt jis pajuto mano pyktį, tad greitai išbėrė:

-Mačau tave prie mano namų. Net nenoriu aiškintis, nes žinau, kad nesuprasi. Tu juk karštakošė.

Sukandau dantis. Jis drįsta sakyti man, kad aš karštakošė?

-Nors gal vis dėlto pasiaiškinsiu. Tai buvo paskutinis kartas, kai nusikabinau merginą. Supranti, man norint gauti tave, reikia laikytis celibato. Veiksmų gauti tave, imtis turėjau jau kitą dieną. O štai pamatau bėgančią atgal pro mano namo vartelius. Nustūmęs merginą bandžiau vytis, bet tu kažkur dingai. -atsidusęs pasakė. 

Jis vis dar mano, kad tikėsiu kiekvienu jo žodžiu? Nebūčiau jo net už didžiausius pinigus.

-O dabar, už pusės dienos, pamatau tave praeinančią pro mano staliuką, su naujais batais. Tada supratau, kur tada dingai. - nusijuokė. -Ir sumokėjai 8 000 yen'ų. Būčiau tau davęs juos ir nemokamai.

-Davęs? -išsprūdo. - Tu? Iš kokios skylės? - piktai nusijuokiau. 

Mirktelėjęs nusišypsojo. 

-Iki šiol nesugebėjai pasidomėti, koks mano tikras vardas ir pavardė, ką? Taigi, nauja pažintis tau neprošal. Aš - Nimora Yakoru. - ištiesė ranką.

Išsižiojau. Visai užmiršusi pyktį, spoksojau į jį neslėpdama nuostabos. Šitas degradas? Dizaineris? 

Mintyse prabėgo ištisos sąsajos. Tik tada prisiminiau, jog Ni~yos namai butų per brangūs net man. Kodėl anksčiau apie tai nepagalvojau?

Atitraukė ranką ir tarė:

-Batai sukurti pagal tavo plaukus. Jau seniai tave stebėjau, spėk kodėl prisidėjau prie komandos. 

Patylėjusi padėjau stiklinę priešais jį. 

-Atleisk, man jau laikas. - piktai ištariau ir palikau jį su savo mintimis. 

Vėl nebegalėjau pasitikėti savo jausmais. Man visai nė motais, kad jis garsus. Man labiau motais buvo tai, kad jis šnekėjo nuoširdžiai. 

Negalėjau patikėti, kad nusipirkau batus, pagamintus galvojant apie mane.