Taip būna tik pasakose.
Tiesa?
* * *
Ni~Ya P.O.V
Jaučiau jos skonį. Atrodė, lyg būčiau atsikandęs uždrausto vaisiaus, saldžiarūgštis jausmas nuvilnijo mano kūnu.
Po kelių minučių džiaugsmo, kad turiu ją savo rankose, supratau - ji nesuvokia, ką daro. Švelniai, tačiau nenorėdamas, ją atstūmiau. Tuya pažvelgusi į mane vėl apsiašarojo ir prisiglaudė prie mano krūtinės.
Apkabinau ir paglosčiau jos galvą.
-Nesuprantu, kodėl tave atstumiu... - išgridau ją šnabždant. Sukikenau.
-Tuya, nešnekėk nesąmonių, kurių vėliau gailėsies ryte.
Ji sušniurkščiojo.
-Kvaily, aš negirta, suprantu, ką šneku. Gerai viską apgalvojau, sėdėdama tame rajone...
Pakėlusi galvą rimtai į mane pažvelgė.
Šiltai nusišypsojau.
-Jei nori, gali miegoti mano kambaryje. Nelysiu kartu.
Ji trenkė man į krūtinę ir piktu balsu pareiškė:
-Aišku, kad būsi šalia, turime pašnekėti. -prikandusi lūpą patylėjo. - Tačiau nesitikėk nieko daugiau.
Papurčiau galvą. Aš dar ne toks kvailys, kad viliočiau ją pirmą naktį, kai šį kažką man prisipažins. Juk galiu palaukti.
Pagriebęs ją už rankos, nutempiau į miegamąjį.
-Griūk, aš tuoj prisijungsiu.
Nuėjęs į drabužių spintos gilumą, pastebėjau ant žemės Tuyos drabužius. Atsidusęs surinkau juos ir padėjau į lentyną - kad nesusiglamžytų. Ištraukęs savo pižamines kelnes su Hello Kitty, staigiai apsivilkau. Man nerūpėjo kitų nuomonė, kad rengiuosi ar elgiuosi keistai - Hello Kitty dievinau.
Grįžęs pamačiau Tuya susivyniojusią į kaldrą. Nusijuokiau ir prisėdau šalia. Iš karto pajutau jos rankas ant mano peties, kviečiančias prisėsti arčiau ir palysti po audiniu kartu. Nesipriešinau. Vos tik atsisėdome patogiai, ji padėjo savo galvą ant mano krūtinės.
Mano galvoje kirbėjo visokios mintys. Juk buvau vyras - negalėjau nuraminti įkyrių minčių apie ją ir jos kūną, tačiau pasižadėjau sau ir jai nieko nedaryti - vadinasi, nedarysiu.
-Ni ni. Atsiprašau, kad buvau tokia kalė.
Ni Ni? Tai dabar aš jau katė?
-Geriau papasakok, kaip suvokei, kad aš tau skirtasis. Tu Tu.
Suprunkštusi pradėjo žaisti su mano pirštais.
-Pamačiau kelis įtartinus tipus. Jie mane išgąsdino, tad spėk apie ką pagalvojau prieš artėjančią mirtį.
Galėjau JAUSTI jos išraudusius žandus. Stebino tik viena - jai niekas negrėsė, tačiau vis tiek sugebėjo prisiminti, kad jai patinku daugiau nei draugas. O man atrodė, kad ji protinga.
-Tai tiesiog nusprendei mane pabučiuoti ir greitai išsakyti savo jausmus?
Tuya pasimuisčiusi atsisuko į mane ir atsisėdo tiesi kaip styga. Laikydama už rankos, pažvelgė tiesiai į akis.
-Atleisk, kad sugebėjau būti tokia nevisprotė ir pamilti tave.
Žaibas trenkė. PAMILTI? Ji juk turėtų būti arogantiška ir užsispyrusi. Dabar supratau, ką žmonės turėjo omenyje, sakydami, kad ji nenuspėjama, nepastovi ir neperpantama.
-Tuya.. -pradėjau. Negaliu slėpti savo jausmų. Ji turi žinoti. Jos nekenčiau ir mylėjau vienu metu. Spjoviau į viską. -Aš tave myliu. Labiau už viską.
Ji nenustebo. To ir tikėjausi. Vietoj atsakymo, tykiai prigludo prie manęs visu kūnu ir pabučiavo.
Pagaliau gavau tai, dėl ko gyvenau. Ko ieškojau tiek metų.
Juk nebuvau vienas iš tų vaikinų, norintis rimtų santykių. O štai ėmė ir smogė likimas. Pamilau tą, kurios iš pradžių nekenčiau visa širdimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą