2011 m. gegužės 10 d., antradienis

Tuya part 13. The happy end.

Būtina skaityti beklausant:

Juk sakiau, kad viskas bus gerai? 
Radai tai, kas tau svarbu.

* * *

Galvoje skambėjo Hinatos žodžiai. Jis visados man kartojo, kad kad ir kas nutiktų - bus gerai. Tikėdama juo pasiekiau viską, ką užsibrėžiau. 
Dabar, matydama visus šiuos žmones, sekančius mano pėdomis. Matydama tą, kurio nenoriu prarasti nė už ką gyvenime. Suprasdama, kad jis tapo antru šansu gyvenime, žinau - niekados neabejosiu savo pasirinkimais. Tebūnie, galiu daryti klaidų, bet juk žmonės mokosi iš jų, tiesa? 
Niekados nemanysiu, kad mylėti Ni~Ya yra blogai. Ateitis parodysiu, ar ši klaida taps nepamainomu džiaugsmu, ar tik dar vienu dideliu nusivylimu. 

Sėdėjau atsirėmusi į Ni~ya kojas, spoksojau į šniokščiantį lietų. Ni~Ya, glostantis mano plaukus, kartu su Three Days Grace niūniavo:

What a wicked game to play, to make me feel this way.
What a wicked thing to do, to let me dream of you.
What a wicked thing to say, you never felt this way.
What a wicked thing to do, to make me dream of you.

Dainos šaltis ir šiluma liejosi į vieną ištisą jausmą. Šį kartą mėgavausi Ni~ya balsu. Anksčiau niekados nebūčiau pripažinusi, jog man patinka jo balsas, tačiau dabar kiekvieną dieną prašydavau man padainuoti. 
Ni~ya terasa su milžiniškais langais mane žavėjo. Atsisėsdavau čia pažiūrėti į mėlyną dangų arba į begalinio grožio lietų. 
The world was on fire and no one could save me but you.
It's strange what desire will make foolish people do.

Praėjo daugiau nei mėnesis nuo mūsų grupės pasirodymo Japonijos čempionate. Laimėję antrą vietą jautėmės kaip tikri nugalėtojai. Vis dėlto labiausiai laimėjusi jaučiausi, kai Ni~Ya visų akivaizdoje paprašė manęs apsigyventi pas jį. Maniau, jog tai tėra tik paprastas antros vietos nugalėtojo džiaugsmo reiškinys, tačiau pasirodo, jis nejuokavo. Senesnė aš būtų nesutikusi. Naujoji aš, vedama Hinatos žodžių, padarė greitą sprendimą ir kitą dieną persikraustė pas jį. 
Live now. Regret nothing.
Tiesa?
Mylėjau Ni~ya visa širdimi. Lygiai taip, kaip mylėjau Hinatą. Jaučiau, kad turiu atsigriebti už visus tuos metus, kuriuos praleidau su Hinata. Juk jam taip ir nepasakiau, kad myliu.
Pajutau mylimojo rankas, apglėbiančias mane aplinkui kaklą. Sugriebusi jo pirštus, tykiai pabučiavau. Atsitraukusi daviau šiek tiek vietos Ni~ya'i atsisėsti šalia. Jis, vėl mane apkabinęs, pabučiavo mano kaklą. Nusišypsojau. 
-Graži daina. - ištariau.
Jis kažką numykė ir atsakė:
-Ji iš dalies apie tave ir iš dalies nelabai. 
Pasukau galvą jo pusėn. 
-Iš dalies nelabai? 
Ni~ya, atsidusęs, suėmė mano smakrą. 
-Vienintelis dalykas, netinkantis šioje dainoje, tai žodžiai, kad nenoriu mylėti. Matai, jaučiuosi visiškai atvirkščiai.
Net kalbant rimtomis temomis iš Ni~yos negalėjai susilaukti komentaro be pašaipos. Pavarčiau akis. 
Atsisukau į jį ir užguliau visu kūnu. 
Ni~ya nustebęs žvelgė į mane. Uždėjusi delną ant jo žando, pabučiavau. Taip, kaip niekada nesu bučiavusi. 
Lietus barbeno į langą. O aš jaučiausi nuostabiai šio vyro glėbyje. 
Tai juk turėtų būti laiminga pabaiga. 
Nors pabaiga būna tik tada, kai ateina pasaulio galas.
Tiesa?

****************************************************************************
Na štai, ir baigiasi crap fic'as. Dėkui, kad skaitėt, jei iš vis skaitėt. :)


1 komentaras: