Nežinia po kiek laiko, po begalės parduotuvių, bei pietų tarp viso to, stovėjau paskutinės parduotuvės persirengimo kambarėlyje. Pasižiūrėjau į savo atvaizdą veidrodyje. Atrodau normaliai su tuo ką man išrinko vaikinai. Nesitikėjau, kad jie gali būt tokie madingi...
Šyptelėjau sau. Nusprendžiau pirkti marškinėlius kuriuos matavausi, taigi bandžiau persirengti.
‘Kenze, žiūrėk aš...‘
Nespėjau sureaguoti, kai Oliveris atsirado kabinoje, o marškinėliai buvo beveik nuimti. Dabar jis turėjo puikią progą pamatyti mano tatuiruotę. Nesvarbu, kad buvau vos ne pusnuogė, aš jaudinaus tik dėl tatuiruotės. Vėl užsidėjau marškinėlius ir atsisukau į Oliverį.
‘Atleisk, turėjau paklaust ar tu...‘ Jis papurtė savo galvą.
‘Štai, pasimatuok.‘ Vėl nespėjau sureaguoti, kai į mano rankas buvo įgrūstas bliuzonas ir Oliveris dingo iš kabinos.
Nuryjau seiles.
Nebuvau visiškai tikra, kad jis matė mano tatuiruotę, bet juk buvo galimybė. Nenorėjau, kad kas nors žinotų apie mano tatuiruotę. Tai buvo gan asmeniška...
Drebančiomis rankomis pakėliau bliuzoną priešais save. Jis buvo juodas su pilkomis abecėlės raidėmis ir 3 iš jų buvo spalvotos. Nusišypsojau. Išryškinta „I♥U“. Greitai pasimatavau ir šiek tiek apsidžiaugiau, kad bliuzonas man tiko. Tuo metu prisiminiau, kai buvau 15-os. Prieš pat išvykstant...
Papurčiau galvą ir persirengiau. Pasiėmiau drabužius kuriuos buvau nusprendusi pirkt ir palikau kabiną. Vos tik išėjus, pamačiau Oliverį ir kitus. Jie gan įtemptai apie kažką šnekėjo. Labai tikėjaus, kad ne apie mane ir mano tatuiruotę.
Lyg susitarę, jie atsisuko į mane ir nusišypsojo. Kažkas buvo ne taip...
Iš Oliverio pusės:
Žiūrėjau į tatuiruotę ant Makenzės nugaros. Tai buvo ta pati tatuiruotė, kurią pasidarė Makenzė, kai jai buvo 15-a. Puikiai prisiminiau, kaip ji džiaugėsi...
‘Atleisk, turėjau paklaust ar tu...‘ Papurčiau savo galvą.
‘Štai, pasimatuok.‘ Įkišau jai į rankas bliuzoną ir dingau iš persirengimo kabinos. Negalėjau ten būt, nes būčiau padaręs kažką drastiško, pvz, bandęs išsiaiškint ar ten ne ta Makenzė kuri buvo mano geriausia draugė ir pirma mergina, kuriai pažadėjau būt kartu, kai gyvenimas bus per sunkus...
Perbraukiau rankomis per plaukus ir pasižiūrėjau į Kodį.
‘Čia tikrai mūsų mažoji Makenzė...‘ Iškvošiau. Buvo taip gera, tai sakyti. Juk 6 metus laukiau kažkokios žinios, nesvarbu kokios, laukiau kol ateis diena kai galėsiu vėl pamatyt ją.
‘Kodėl taip manai?‘ Kodis suraukė antakius.
Atsikvėpiau.
‘Pameni, ji pasidarė tatuiruotę, kai jai buvo 15-a..?‘
Kodžio akys išsiplėtė ir nušvito džiaugsmu.
‘Ji turi tokią pačią tatuiruotę? Keturlapis dobilas, žvaigždė, širdis ir mėnulis..?‘
Sulinksėjau galva.
‘Tos pačios spalvos. Viskas taip pat, kaip aš prisimenu.‘
Buvo tylu.
Kodis išsišiepė.
‘Mes turim padėt jai prisiminti mus.‘
Linktelėjau ir tyliai sau prisiekiau, kad šį kartą Makenzė niekur nedings. Nebent aš dingčiau kartu su ja...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą