Restoraną pasiekiau lygiai septintą. Vairuotojas padėjo išlipti iš automobilio ir įėjau.
'Labas vakaras, panele Bertin.' pasveikino mane prie įėjimo. 'Jūsų jau laukia.'
Buvau palydėta iki stalelio prie kurio sėdėjo Čarlzas. Jis minutėlę atrodė pritrenktas. Tada atsistojo ir pasisveikino.
'Atrodote nepakartojamai.' tarė bučiuodamas man ranką.
'Dėkui.' abu prisėdom. Išsirinkom maistą ir vyną, užsisakėm. Jaučiau, kad jis negali atitraukti nuo manęs akių. 'Jūsų puikus skonis. Šis restoranas vienas mano mėgstamiausių.'
'Mano taip pat.' nusišypsojo. 'Atvykęs į Paryžių visuomet čia užsuku.'
'O, aš jau galvojau, kodėl niekada jūsų čia nemačiau.'
'Sofi, gal būtų paprasčiau kreiptis vienam į kitą 'tu'.?'
'Žinoma.'
Vakarienė buvo nuostabi, pokalbis įdomus. Kuo toliau tuo labiau mane traukė Čarlzo asmenybė ir turėjau nuolat sau priminti, kad jis greičiausiai tesiekia mane įsiversti į lovą. Jo rudos akys nė minutei nenukrypo nuo manųjų ir man vis sunkiau sekėsi atsilaikyti.
Po vakarienės jo limuzinu nuvažiavom į barą, išgėrėm po kokteilį. Jaučiau, kad nebesugebu išlaikyti atstumo. Nesugebėjau paprieštarauti net jo rankai apsivijus mano liemenį.
'Sofi, tu pati nuostabiausia moteris.' pasakė Čarlzas išgėręs dar stiklą viskio.
'Manau, kad perdedi. Neabejoju, kad Niujorke sutikai daugybę tokių kaip aš.'
'Nė vienos.' pasakė jis ir beveik galėjau prisiekti, kad kalbėjo nuoširdžiai. Jis pasilenkė manęs pabučiuoti, bet išsisukau.
'Neskubėk, Čarlzai.' sunkiai ištariau.
'Taip, atleisk.' truputį atsitraukė.
'Nieko tokio.' nusišypsojau žinodama, kad jis negalės manęs pamiršti.
Jis pasižiūrėjo į laikrodį.
'Kai laikas nuostabus, jis pernelyg skuba.' pasakė. 'Po kelių valandų išskrendu į Niujorką, teks tave paleisti.'
'Tai kad tu manęs ir nelaikai.' mirktelėjau. Jis nusijuokė.
'Turėčiau grįžti į Paryžių kitą savaitę. Tikėsiuosi vėl tave pamatyti.'
'Galbūt tau pasiseks.'
Čarlzas apmokėjo sąskaitą ir mes išėjom į lauką. Čia buvo gerokai po vidurnakčio, bet žmonių vis tiek buvo nemažai.
'Ačiū už vakarą, Sofi.' jis paėmė mano rankas. 'Buvo nuostabu.'
'Visiškai su tavimi sutinku.'
'Iki pasimatymo.'
'Iki.'
Jis mane paleido ir įsėdo į savo limuziną. Pajutau, kad rankose kažką laikau. Ištiesiau pirštus. Gatvės žibintų šviesoje sužibo pakabutis su tikrų tikriausiu deimantu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą