Na ir kas, kad išeisi?
Bijau eiti tolyn.
Noriu grįžti tik tada, kai viskas bus prasminga
Ir aš būsiu reikalinga.
* * *
Sėdėjau atsirėmusi į studijos salės veidrodį. Kolonėlės visu garsu plėšė Adelitas Way - So What If You Go. Nieko nematydama aplinkui, stebėjau savo grupę - kiekvieno jų judesius. Kiekvieno jų įkvėpimą, klaidas, tobulai atliktus judesius.
Pagriebusi pultelį sustabdžiau muziką.
-Ni~ya, susikaupk ir atlik judesius kaip galėdamas teisingiau, pasirodymas už dviejų savaičių.
Jis, kažką suniurzgęs, apsisukęs nuėjo išgerti vandens. Praėjo dvi savaitės nuo jo kvailo poelgio vonioje. Net nebandžiau galvoti apie savo jausmus jam - tam nebuvo laiko. Norėjome dalyvauti vienam svarbiausių ir geriausių čempionatų visoje Japonijoje - "Nihon Mai Show"
Yuuka prisėdusi prie manęs, nužvelgė Chiyu.
-Tau jis patinka? - sušnibždėjau.
Yuuka išraudusi pažvelgė į mane, išgąsčio pilnomis akimis. Šyptelėjau.
-Taip ir maniau.
Ji griebė man už rankos.
-Tuya, būk gera, tik nesakyk niekam. - paprašė.
Linktelėjau jai. Atsistojusi suplojau.
-Šiandienai užteks. Ni~ya, pasiliksi dar valandai, kad atidirbtume visus judesius. Kiti galit eiti. Ir nepamirškit man priminti apie klubą šiam šeštadieniui, gerai? - mirktelėjau.
Draugai pritariamai man linktelėjo ir išėjo rengtis į kabinas.
Atsisukusi į Ni~ya pamačiau jo nervingumą.
-Kodėl vienintelis turiu pasilikti su tavimi? -paklausė.
-Nes vienintelis nepadarai judesių teisingai. Neįsivaizduok, kas esi geriausias pasaulio šokėjas - taip tikrai nėra. - kirtau jam. Ni~ya dėbtelėjo į mane ir atsistojo prieš veidrodį, kad galėtų pasikartoti judesius, kol aš išleisiu visą komandą namo.
Atsisveikinusi su Facele55 crew, grįžau salėn. Ni~ya vis dar kankinosi prie aštuoneto, kurį išmokiau šią pamoką.
Priėjusi prie jo, sustabdžiau.
-Tu per daug įtempęs raumenis, kai sukiesi ir sustoji būtent šitoj pozicijoj. Judesys turi būti lengvas, o tik tada energingas. - susikaupsi aiškinau jam. Atrodė, kad Ni~ya net nesiklauso, nes dar kelis kartus sušokęs viską nuo pradžių, vis dar darė judesį blogai.
Nusprendusi būti kantri, vėl jam aiškinau nuo pagrindų.
Po pusvalandžio rimto darbo ir rėkavimų jis pagaliau suprato, kaip reikia daryti judesį.
-Man iki šiol nesuvokiama, kam reikia daryti viską taip tiksliai? Buvau mokomas, kad reikia tik įsijausti.
Perverčiau akis.
-Nežinau, kas tave mokė, tačiau šokis nėra vien tik įsijautimo reikalas. Turi būti tikslumas, kuris atrodytų, lyg būtų daromas pirmą kartą. Lyg iš tiesų šoktum ką tik sugalvotus aštuonetus, lyg statytum kojas net nesusimąstęs, kad jos turi ten būti. - bekalbėdama šypsojausi.
Ni~ya tapo be galo tylus. Man beaiškinant jam savo šokio sampratą, jis visą laiką buvo nuleidęs akis žemėn. Baigus kalbėti ir aš nutilau. Pastovėjome tyloje kelias minutes, kol Ni~ya nesugriebė mano smakro.
-Ieškojau tokios kaip tu - tokios aistros šokiui - nuo pat mažens. - rimtai tarė.
Tada pabučiavo.
Staigiai nustūmusi jį išbėgau iš salės net neatsisukdama. Delnu užsidengusi lūpas, griebiau savo kuprinę ir išlėkiau gatvėn. Leidosi saulė.
Bėgau iki namų. Atsidariusi duris iškart nuskubėjau miegamajan ir griuvau lovon. Pravirkau. Nenorėjau tikėti, kad vėl pasidaviau jam. Dalis manęs negalėjo pamiršti Hinatos, o kita jau nebeišmanė, ką daryti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą