Šeštadienį pabudau tik pažadinus tarnaitei.
'Panele, atėjo ponas Mišelis.' pasakė.
'Pasakyk, kad palauktų.' sumurmėjau. Pakėliau galvą ir pažiūrėjau į laikrodį – buvo vidurdienis. Prisiverčiau išlipti iš lovos ir nuėjau į vonią. Susitvarkiusi nulipau į pirmą aukštą.
'Labas, Mišeli.' pasisveikinau.
'Labas, Sofi.' pastebėjau butelį vyno ir puokštę rožių ant stalo. 'Gal galim pasikalbėt.?'
'Mes neturim apie ką kalbėtis. Prašau susirinkti daiktus ir daugiau čia nesirodyti.' pasakiau ir nuėjau į valgomąjį. Išgirdau, kaip jis atsiduso ir užlipo laiptais į miegamąjį.
Išgirdau durų skambutį. Tada į valgomąjį atėjo tarnaitė nešina didžiule rožių puokšte.
'Panele, tai jums.'
Susidomėjusi paėmiau gėles ir perskaičiau kortelę.
'Tikiuosi šįvakar 19h Jus pamatyti L‘Astrance restorane.
-Čarlzas.'
Nusišypsojau ir pamerkiau gėles į vazą. Kaip tyčia buvau užsirašiusi vizitui grožio salone. L‘Astrance buvo vienas mėgstamiausių mano restoranų. Taip pat vienas geriausių mieste. Laiminga ėmiau valgyti savo pusryčius.
Mišelis daiktus krovėsi itin ilgai. Per tą laiką spėjau pavalgyti, perversti laikraščius ir pažiūrėti naujienas. Kai jis pagaliau nulipo į apačią, klaikiai nuobodžiavau.
'Atrodo, viskas.' liūdnai pasakė. 'Iš kur gėlės.?' paklausė, pamatęs rožes.
'Tau tai neturėtų rūpėti.' pasakiau. 'Palydėt iki durų ar rasi pats.?'
'Rasiu. Sudie, Sofi. Man labai gaila, kad viskas baigiasi šitaip.'
'O man nė kiek. Viso gero, Mišeli.' užlipau laiptais į miegamąjį. Atidarius spintą tuščios lentynos atrodė niūrokai, tačiau turėjau įdomesnės veiklos, nei apie tai galvoti. Persirengiau ir išvažiavau į kirpyklą.
Šeštą buvau visiškai paruošta vakarui. Vilkėjau ryškiai mėlyną suknelę, plaukai buvo nepriekaištingai sušukuoti, o mano makiažas buvo pritrenkiantis.
Pusę septynių sėdėjau savo automobilyje, riedančiame L‘Astrance link. Turėjau pusvalandį pasiruošti susitikimui.
Žinojau, kad šįvakar man prireiks visų jėgų norint atsilaikyti to vyro žavesiui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą