Giliai įkvėpiau ir pažvelgiau į Kodį, kuris sėdėjo priešais mašinos vairą. Nežinau kaip, bet šis vaikis sugebėjo priversti mane sutikti su jo pasiūlymu. Aš keliavau su juo į Šefildą. Atgal į savo gimtąjį miestą, bet Kodis to nežinojo. Jis beveik nieko apie mane nežinojo...
Buvo praėjusi tik savaitė po to, kai susipažinom toje kavinukėje. Keista, bet Kodis man atrodė pažįstamas, tarsi, seniai pamirštas šeimos narys...
Pažiūrėjau pro mašinos langą. Lijo, o tai privertė mane šiek tiek nusiraminti.
‘Makenze... Iš anksto pranešu, kad turiu grupelę draugų, kurie dažnai būna pas mane namie, taigi neišsigąsk, nors jie gali pasirodyt labai drastiški...’
Linktelėjau galva.
‘Nesijaudink. Pasistengsiu nesipainiot jum po kojom.’ Atsakiau.
‘Ne, viskas gerai. Tu galėsi leisti, t.y., turėsi, leisti laiką su mumis. Mano draugai mėgsta susipažinti su naujais žmonėmis.’ Kodis nusijuokė.
Liūdnai šyptelėjau.
Kažkada ir aš turėjau tokius draugus...
Nepastebėjau, kai užsnūdau. Žinau, kad kažką sapnavau. Atrodo, apie grupę draugų. Berods, šeši vaikinai ir mergina. Mergina buvo iš jų jauniausia. Vaikinam buvo apie 16-17 metų. Jie kvailiojo, o visa tai, man atrodė labai pažįstama.
Mane pakėlė Kodis, kai jau buvome Šefilde. Tingiai išlipau iš mašinos ir apsidairiau. Rajonas atrodė pažįstamas. Paėmiau savo vienintelį lagaminą, permečiau rankinę per petį ir nuėjau į namą. Kodis stovėjo netoli įėjimo, o aplink jį buriavos 5 vaikinai. Staiga, visi pastebėjo mane ir nustėro.
‘Nusifotografuokit. Ilgiau išsilaikys.’ Sumurmėjau.
Jie buvo labai matyti. Taip, kad jaučiau jog juos pažįstu...
Jie nusijuokė.
‘Susipažink su mano draugais. Čia Lee, Oliveris, Matas, Matas nr.2 ir Džona.’ Kodis pristatė kiekvieną vaikiną, o aš sulinksėjau savo galva.
‘Makenzė.’ Atsakiau.
‘Tomai, palydėk Makenzę į svečių kambarį.’
Tomas pagriebė mano lagaminą ir aš tyliai padėkojau. Jis pajudėjo link laiptų ir aš nusekiau paskui jį. Jaučiau, kaip mano nugarą degino žvilgsniai. Pasijaučiau nemaloniai. Pirmą kartą po 6 metų.
Iš vaikinų pusės
‘Kodi, kur tu ją radai?’ Oliveris išsireiškė, su pasitikinčia šypsena savo veide.
Kodis pasižiūrėjo į savo draugą šaltu žvilgsniu.
‘Prisiekiu, jei tu galvoji apie tai, ką aš galvoju, kad tu galvoji, tai nebandai, nes aš tave nudėsiu. Tu net nežinai kodėl aš ją čia atvežiau...’ Kodis piktai sumurmėjo.
Visi pažiūrėjo į Kodį, nesuprasdami apie ką jis šneka.
‘Jūs mane nudėsit, kai aš jums pasakysiu kai ką...’ Kodis sumurmėjo ir perbraukė ranka per plaukus.
‘Pasakok.’
Kodis giliai įkvėpė.
‘Vieną naktį sėdėjau tokioje kavinukėje. Buvau susinervinęs ir staiga, į kavinukę įėjo ji.’ Kodis galva parodė į laiptų pusę.
‘Nesakyk, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.’ Džona pajuokavo.
Kodis jį ignoravo ir tęsė toliau.
‘Kai ją pamačiau iš karto pagalvojau apie vieną žmogų, kurį mes visi pažįstame. Tai yra, pažinojome...’ Jis sumurmėjo.
Visi susiraukė.
‘Apie ką tu šneki?’ Oliveris paklausė.
‘Aš ją užkalbinau tą vakarą ir sužinojau, jog ji “Triksė”.’
‘Argi tai ne prostitutės pravardė?’ Lee paklausė.
Kodis pažiūrėjo į kievieno savo draugo veidą.
‘Ji ir yra prostitutė. IR...’ Prieš jo draugams išsišiepiant, Kodis juos visus nužudė savo žvilgsniu.
‘Aš esu įsitikinęs, kad ta mergina kurią parvežiau į Šefildą yra mūsų mažoji Makenzė.’
Visi vaikinai išbalo ir išsižiojo.
‘Mūsų Makenzė..? Ta Makenzė, kuri vieną dieną tiesiog dingo iš mūsų gyvenimų..?’ Oliveris sušnabždėjo.
Kodis sulinksėjo galva ir atsikvėpė.
‘Maldauju, nieko jai nesakykit. Aš noriu, kad mes su ja susibendrautume. Galbūt, ji pati viską papasakos.’
Visi tylėjo.
‘Gerai...’ Oliveris buvo pirmasis, kuris prakalbo.
Kodis liūdnai šyptelėjo.
‘Aš labai tikiuosi, kad čia iš tiesų mūsų Makenzė ir, kad mums pavyks...’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą