2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienis

Tuya part 7.

Šviesos užsidegė. Kėliau rankas viršun. Siekiau šviesos.
Tavo šviesos.
Mūsų šviesos.

* * *

Beplaudama dantis išgirdau grojant dainą ir kažką labai garsiai dainuojantį "I wanna F*ck You Baby". Išspjoviau pastą į kriauklę, prasiskalavau burną ir pasirėmusi ant kriauklės pažvelgiau į veidrodį. 
Pamačiau jame pykčio iškreiptą veidą. 
Taip, buvau suirzusi.
Ni~ya mano namuose tupėjo jau tris dienas, nesugebėdamas susirasti sau būsto. Ir visas tris dienas klausėsi tos pačios dainos, nepagailėdamas garso. Trenkiau šepetuką į puodelį ir nuėjau miegamajan, kur šalia lovos stovėjo dalykas, kuriuo didžiavausi labiausiai savo bute - KEF iQ90 speaker'iais. Vakarėliuose jie buvo nepamainomi. Grindys kilodavosi, jei užleisdavai bent kiek garsiau, nei leistų paprasti speaker'iai.
Nusišypsojau ir pagriebusi savo iPod prijungiau jį prie USB jungties. 
Mąsčiau, kokia daina galėtų man padėti - pagaliau spustelėjau tai, kas šiuo metu buvo geriausias pasirinkimas.
VibeSquad - Groundscore sudrebino visą mano kūną ir grindlentes, ant kurių stovėjau. Padariusi kiek garsiau, vėl grįžau į vonią. Šįkart mano veido išraiška buvo rami, tiesą pasakius, visai džiugi. 
Besidažydama blakstienas išgirdau vonios durų trenksmą.
-Tau nepatinka mano muzika?
Užsukusi tušo buteliuką, atsisukau į Ni~ya. 
-Man labiau patinka manoji, ačiū. - pasakiau jam.
Jis atsirėmė į sieną ir sunėrė rankas. Ne, nepamiršau, jog uždraudžiau jam rodytis man, tačiau šįkart nusprendžiau nekreipti dėmesio.
-Atleisk už klubą ir visus kitus dalykus, kuriuos pridariau tau. - šyptelėjo jis.
-Atleidžiu. Bet taip neužsidirbsi mano malonės, tu man vis dar nepatinki.
Jo veidu nubėgo šešėlis. Tik sekundei pagalvojau, kad mano žodžiai jį įžeidė. Kažkas stuktelėjo širdin.
Atsidusęs priėjo prie manęs ir apkabino. Viskas įvyko per daug greitai, kad sureaguočiau.
-Neapsimesk, kad neturi jausmų man. Prašau. 
Stovėjau šokiruota. Galvoje plaukė tūkstantis minčių, atsakymų, atsikirtimų, bet negalėjau nieko išrėžti. Žandu nubėgo ašara ir aš įsikabinau į Ni~ya drabužius. Prastovėjome taip kelias minutes, kol jis atsitraukė. 
-Radau butą. Štai adresas. Galėsi aplankyti kada nori. Susitiksime treniruotėje. - įbruko man į ranką lapelį ir nuskubėjo rinktis daiktų.
Laikiau delną ant burnos. Negalėjau patikėti, kad tikrai kažką jaučiau tam asilui. Manyje grūmėsi šilti jausmai ir neapykanta jam. Man nepatiko, kad taip greitai vystėsi šie jausmai - dar nebuvau niekam pasiruošusi po brangiausio žmogaus netekties.
Išgirdusi Ni~ya išėjimą pažvelgiau į lapelį - ryškiai raudonas adresas ir širdelė gale. Suglamžiusi jį, piktai mečiau ant komodos vonioje ir nubėgau į virtuvę pasidaryti ko nors užkąsti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą