Sekmadienį paskyriau sportui. Ryte pabėgiojau, popiet nuvažiavau į baseiną. Po dviejų dienų šėlionių tai tikrai išėjo man į naudą.
Pirmadienį buvau sukoncentravusi dėmesį tik į darbą, tad grįžusi namo labai nustebau radusi savo draugus sėdinčius ant mano sofos.
'Su gimtadieniu.!' sušuko jie, vos man įžengus pro duris.
'O... Vau...Gerai, kad priminėt.' nusijuokiau. 'Ačiū.'
'Tu rimtai buvai pamiršus savo gimtadienį.?' šaipėsi draugai paeiliui apkabindami mane.
'Atrodo..' gūžtelėjau pečiais. 'Aš tuoj persirengsiu, be manęs per daug nešėlkit.' mirktelėjau jiems, greitai užlipau į viršų ir persirengiau patogesniais drabužiais, vis dar netikėdama, kad sugebėjau pamiršti savo pačios gimtadienį...
Kai grįžau, draugai jau buvo suruošę stalą. Viduryje pamačiau tortą, kurį greičiausiai iškepė Natali. Nedaug trūko, kad būčiau apsiverkusi iš laimės.
Tai buvo pats geriausias gimtadienis iš visų. Šnekučiavomės, gerėm gerą vyną, valgėm gerą maistą... Maža tobulybė.
Draugams išsiskirščius sulaukiau dar vienos staigmenos. Sučirškus durų skambučiui pamaniau, kad kas nors ką nors pamiršo, ir atidariau duris. Už jų stovėjo vaikinukas su raudonų rožių puokšte.
'Sofi Bertin butas.?' paklausė.
'Tos pačios.' šyptelėjau.
'Tuomet tai jums.' nusišypsojo ir jis, įteikė man gėles.
Padėkojau ir uždariau duris. Smalsiai atverčiau kortelę.
'Laimingo gimtadienio,
-Č. '
Dar labiau nusišypsojau ir pamerkiau gėles savo miegamajame. Visiškai laiminga ėmiau ruoštis miegui.
Atrodė, vos padėjau galvą ant pagalvės ir užsimerkiau, kai išgirdau skambant savo telefoną. Pramerkiau akis ir pažvelgiau į laikrodį. Buvo pusė keturių nakties.
'Klausau.?' Pakėliau ragelį.
'Sofi, čia Mišelio sesuo...' balsas trūkčiojo. 'Mano brolis pateko į avariją... Neaišku ar išgyvens...'
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą