Namo grįžau prieš aštuonias ryto. Porą valandų numigau ir nuvažiavau į darbą. Deja, susikaupti nepavyko, tad į rankinę įsimečiau knygą ir patraukiau į ligoninę.
Mišelio palatoje radau Madleną, ji vėl miegojo. Pažadinau ją ir prikalbinau nueiti pavalgyti, o pati likau palatoje. Ėmiausi knygos.
Po kelių minučių išgirdau kaip atsidarė durys. Pakėliau akis ir pamačiau tą pačią blondinę, su kuria tada pričiupau Mišelį. Nekreipiau į ją dėmesio ir skaičiau toliau.
'Ką čia veiki.?' sušnypštė blondinė. Jaučiau jos piktą toną.
'Skaitau knygą.' pirštu parodžiau net nepakėlusi akių.
'Kodėl čia esi.?' dar pikčiau paklausė ji. 'Maniau, kad išsiskyrei su mano Mišeliu.'
'Net jeigu ir išsiskyrėm, turiu teisę aplankyt žmogų, kuris man šį tą reiškia.' kantriai jai paaiškinau. 'Iš vis, būtų geriausia, jei netrukdytume jam ilsėtis.'
Mišelis ėmė kalbėti. Iš pradžių neaiškiai, tad pamaniau, jog miega.
'Sofi...' jo akys surado manąsias. 'Atėjai.'
'Ir aš čia, branguti.' prišoko blondinė.
'Kaip jautiesi.?' paklausiau. 'Gal pakviesti gydytoją.?'
'Jie suleido man tiek nuskausminamųjų, kad nejaučiu nieko.' nusijuokė. Man palengvėjo pamačius tą šypseną.
Blondinė pajuto dėmesio trūkumą ir puolė prie lovos. Beveik apsiverkė.
'Aš taip išsigandau...' nenorėjau klausytis toliau, tad išėjau į koridorių paieškoti seselės.
Kai grįžau į palatą, Mišelis gulėjo su skausmo išraiška veide, o blondinė buvo jį apsikabinusi.
Seselė ją aprėkė ir šviesiaplaukė atšoko. Šyptelėjau.
Patikrinusi duomenis aparatų ekranuose, seselė atrodė visai patenkinta, tad viskas daugiau ar mažiau buvo gerai.
Grįžo Madlena ir laiminga ėmė plepėti su Mišeliu. Supratau, kad man pats laikas važiuoti namo ir tyliai atsisveikinau.
Koridoriuje mane prisivijo aukšatkulnių kaukšėjimas.
'Klausyk, daugiau nesiartink prie Mišelio.' valdingai pasakė blondinė.
'Kodėl turėčiau.?'
'Nes jis mano.' pabrėžė paskutinį žodį.
'Klausyk, lėlyte, tu neturi jokios teisės man nurodinėt, su kuo galiu bendrauti.' pasakiau. 'O šiaip... Mišelis gerokai ilgiau buvo mano.' lygiai taip pat išskyriau tą žodį.
Ji stovėjo be žado, o aš apsisukau ir išėjau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą