Tuya part 4.

Šokau. 

Juokiausi.

Verkiau. 

Laukiau tavęs.

Tu vis dar neatėjai.

Paskubėk.

* * *

Nusilenkiau prieš naująją komandą. 

-Sveikučiai. Nenoriu pernelyg išsiplėsti, tad pasakau tik tai: dirbsit kaip vergai, kad pasiektumėt rezultatą. Jei kam nors netinka - prašom, aš jūsų nelaikau, galite ir išeiti. 

Stebėjau jų veidus - visi atrodė lyg mano žodžiai yra savaime suprantami. Mintyse nusijuokiau. Yui teisingai sakė, jog šie žmonės padarytų viską dėl šokio.

Pamačiau pakilusią ranką. 

-Tu būsi mūsų trenerė?

Vidus užvirė. Nors ir klausimas buvo normalus, panorau užvožti tam Ni~ya bičui. 

-Taip.- atsakiau gan piktai.

-Ei ei, nereikia būt tokiai niurzgai. - nusijuokė jis. 

Dėbtelėjau į jį ir atsisėdau į fotelį, kurį man pastūmė Yui.

Mergina, berods jos vardas buvo Yuuka, tarė:

-Aš turiu pasiūlymą. Kodėl gi neatšventus šiandien? Žinot, kad jau esame komanda, tai reikia būti kaip šeima. O pralaužti ledus padės ir vakarėlis klube. 

Nušvitau. Jau seniai norėjau užlėkti į klubą, kurį girdėjau iš vienos draugės. 

-Puiki idėja!-sušukau - Žinau klubą, kur galėtume nulėkti. Esu tikra, kad jum patiks. 

Visi susižvalgė ir suūžė pritariančiais balsais. Pakėliau akis į Ni~ya, kuris lyg tyčia sėdėjo priešais. Šis visiškai nesidrovėdamas mane stebėjo pilnu neapykantos - o gal ir susidomėjimo - veidu. Vienu metu pamaniau, jog būtų visai nieko jį išmesti iš visiškai naujai sudarytos grupės, bet kai pastebėjau, kad Narek ir Tachi jį laikė autoritetu ir geriausiu draugu, nusprendžiau - neverta to daryti.

Ni~ya suplojo ir naujoji šeima nutilo. 

-Su malonumu, bet neturiu kur apsistoti šį vakarą. Tik šiandien atvykau į Tokiją, taip kad vis dar neturiu buto. 

Neramiai apžvelgiau kitų reakcijas. Dauguma gūžčiojo ir atsiprašinėjo, nes jau turėjo kambariokus. 

-Tuya turi vieną laisvą kambarį, ar ne, Tuya? - nusišypsojo Yui. 

Staigiai pažiūrėjau į ją nesutinkančiu žvilgsniu. Nespėjau jai pasakyti, kad tas Ni~ya vaikinas man nei kiek ne prie širdies. 

-O, šaunu! Priimtum iki tol, kol rasčiau butą? - sušuko Ni~ya. 

Atsidusau. Jei būčiau nesutikusi, mane pasmerktų pusė grupės. Visiškai to nenorėdama linktelėjau. Jis šelmiškai man nusišypsojo ir padėkojo. 

Galiausiai Namine su Chiyu nusprendė dainuoti karaoke iki tol, kol galėsime lėkti į klubą. 

Sutikau, nes seniai bedainavau su draugais. Anksčiau su Hinata bastydavomės po Karaoke kavines kiekvieną šeštadienį, kol neatradome studijos, kurią galėjome įpirkti. Tada šeštadienius leisdavome joje.

Bedainuojant Yui ir Kyuu, žvilgtelėjau į laikrodį - jau buvo 18:00. Pasilenkiau prie Narek ir parodžiau į laiką. Jis greitai sustabdė muziką ir visiems apskelbė, kad laikas eiti kluban ir nusitašyti kaip vergams. Nusijuokiau. Pirmą kartą po Hinatos mirties man buvo linksma.

Susikabinusi su Namine ir Yuuka, lydima šauniausios komandos visame pasaulyje (būsimos šauniausios. Tikiuosi) nukulniavau link Tokijo gerausio klubo. Tikrai žinojau, kad šio vakaro neįstengsiu užmiršti visą gyvenimą.